Internete ir socialiniuose tinkluose plinta istorijos apie prezidento Gitano Nausėdos komunikaciją, kurioje vis išlenda berniukai. Komunikacijos specialistai įspėjo, kad prezidento komanda turėtų saugoti G. Nausėdą nuo tokių neapdairių žingsnių, nes etiketė gali lengvai prilipti, o vėliau labai sunku jos atsikratyti.
Tapo folkloru
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas, politinės komunikacijos specialistas Andrius Šuminas tv3.lt teigė, kad prezidento istorijos su berniukais jau tampa juokų objektu. „Pirmasis atvejis, kai prezidentas paminėjo berniuką – tai buvo Velykiniame sveikinime. Jau tuomet tas berniukas įėjo į folkloro apyvartą“, – priminė A. Šuminas. Tuo metu sveikinime buvo paminėta, kad prezidentas sutiko devynių ar dešimties metų berniuką, kuris paklausė: „Prezidente, ar mes pasveiksime?“.
„Pirmadienį panaši situacija kartojosi, Nidoje su mama viešėjęs vienuolikmetis berniukas iš Vilniaus prezidento paklausė, kodėl šis toks aukštas, o antradienį prezidentą stebėjo iš toli. „Dabar Nidoje vėl berniukas ir vėl klausimas prezidentui. Matėme, kaip internete prezidentas vadinamas 1,91 cm grožio ir vėl klausimas apie ūgį.
Tai prezidentą daro pašaipos objektu. Manau, kad matysime internete ir socialiniuose tinkluose tas pašaipas dar ilgai“, – svarstė A. Šuminas.
Sąmoningas pasirinkimas?
Komunikacijos specialisto teigimu, pirmu atveju, tai greičiausiai buvo prezidento sąmoningas pasirinkimas naudoti vaiką, nes tai naudojama kampanijose ir politinėje komunikacijoje. „Akivaizdu, kad tai nebuvo sėkmingas panaudojimas. Tai atvejis, kuris labiau primena ne Vakarų valstybėse matomus pavyzdžius, bet labiau kaip Leninas su berniukais būdavo naudojamas propagandinėje komunikacijoje.
Antrasis atvejis, tikriausiai tai ne prezidento komandos suplanuotas pavyzdys. Greičiausiai, prie prezidento iš tiesų priėjo berniukas ir uždavė tokį klausimą, o žurnalistai nufilmavo. Tokių dalykų, ne visada gali prezidento komanda suplanuoti. Tačiau prie prezidento jau limpa berniukai ir tai pasidaro tokia rizika ir etiketė, kurios gali būti labai sunku atsikratyti“, – teigė A. Šuminas.
Neįvertino reakcijų į pirmojo berniuko istoriją
Viešųjų ryšių eksperto Arūno Armalio teigimu, situacija išties atrodo komiškai ir nebuvo įvertintos reakcijos į pirmojo berniuko istoriją.
„Mūsų prezidento humoro jausmas yra pakankamai tiesmukas. Vertinant jo pajuokavimus viešai, atrodo, kad prezidentas nelabai turi humoro jausmą. Kalbėdamas apie santykius su politikais jis sakė, kad jo pavardė Nausėda, bet jis neužsisėda. Kadangi jo horoskopo ženklas jautis, tai sakė esantis stiprus kaip jautis. Tai parodo, kad nėra gilus humoro jausmas. Todėl tai nestebina, kad prezidentas pilnai neįvertino pirmojo berniuko situacijos ir reakcijos į jas. Jau pirmoji situacija su berniuku tapo folkloru ir memų socialiniuose tinkluose tema. Dabar dubliuoti šią temą buvo galima tik vieninteliu atveju, žiūrint iš politinės komunikacijos pusės, tai labai gerai parinkus laiką ir žinant, kad tu darai konkretų ir savikritišką pajuokavimo ėjimą. Tokiu atveju, dar suprasčiau. Dabar viskas buvo pateikta rimtu veidu“, – pastebėjo A. Armalis.
Kur yra prezidento komanda?
Pasak pašnekovo, kai aukščiausias mūsų šalies politikas perdubliuoja tokį variantą, tuomet kyla dvi mintys. Pirma, kad jis nelabai analizuoja ar gal net atsiriboja nuo viešosios erdvės, o tai didelė klaida, nes turėtų matyti ir vertinti reakcijas bei savo ėjimus.
„Antras klausimas dar liūdnesnis: kur yra prezidento komanda? Apie jo komandą esame girdėję labai daug informacijos. Tačiau jau praėjo beveik metai ir komanda turėtų saugoti prezidentą nuo neapdairių žingsnių. Prezidentai ir premjerai yra tikrai labai apkrauti ir jų darbotvarkė tikrai užimta, nepaisant to, kad ji skelbiama tuščia. Kartais jis gali tiesiog neįvertinti konteksto ir tai tiesiog žmogiškoji klaida. Tačiau tam yra komanda, kuri turi veikti kaip filtras. Tam yra patarėjai, kurie turėtų papasakoti, kad šis žingsnis, įvertinus pirmojo berniuko kontekstą, tikrai naudos neatneš“, – patarė A. Armalis.
Kartais žmonėms patinka ir primityvios istorijos. Jei pirmoji berniuko istorija galėjo paliesti tik dalį istorijos, kiti dar galėjo pasakyti, ko šaipomasi, jei žmogus ėjo gatve, sutiko ir pakalbėjo. Pirmoji žinutė dar galėjo tikti žmonėms ir buvo galima dar rasti vieną kitą racionalų grūdą, nors daugeliui tai kėlė šypsnį.
Geriau liktų ankstesniame amplua
Pasak komunikacijos specialisto, antra istorija racionalaus grūdo neturi. Norėtųsi palinkėti prezidentui stabtelėti ir jo komandai patarti tokių žingsnių nekartoti, nes tame labai daug dirbtinumo ir jo vėliau labai sunku atsikratyti. Vėliau tai daro didžiausią žalą, kai žmogus daro žingsnį, kuris turėtų rodyti jo natūralumą, bet jis lieka dirbtiniu.
„Geriau jau prezidentas G. Nausėda liktų tame amplua, kurį buvo susikūręs dirbdamas banke. Būtent šis amplua jį atnešė į prezidentus. Kai jis tapo prezidentu, staiga, pradėjo rodyti tokius dalykus, kurių dirbdamas banke nerodydavo. Staiga, mes pamatėme visiškai kitą žmogų per pastaruosius metus negu matėme keletą metų, kai jis buvo tik ekonomistas ir vienas iš lyderiaujančių nuomonės lyderių ekonomikos klausimais“, – sakė A. Armalis.
Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1043801/kritikos-streles-nausedai-jo-komunikacijoje-vaikai-atrodo-keistai?fbclid=IwAR2rDok6Y_fwwPX7igEUNGeDhzo-uddgnz_vgoXObtActe_4oEF2CX-hGIM