Konfliktas dėl prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“ įgauna vis didesnį pagreitį: prieš būsimą svarstymą Seime platesnį komentarą pateikė ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Tačiau rinkodaros specialistai sako, kad tarnybos veiksmai ir paaiškinimai verčia pasijusti lyg nublokštiems keliais dešimtmečiais į praeitį.
Smulki įmonė MB „Sviestas sviestuotas“, kurios metinė apyvarta yra apie 50.000 Eur ir kurioje yra tik du darbuotojai, – abi verslo įkūrėjos – jau kuris laikas yra dėmesio centre. Priežastis – VMVT sprendimas uždrausti naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“.
Verslininkėms, prieš 6 metus sukūrusioms prekės ženklą, toks sprendimas yra nesuvokiamas, tačiau galintis turėti skaudžių pasekmių: jei jis tikrai įsigalios, tai reikštų verslo pristabdymą. Naujo prekės ženklo taip greitai nesukursi, naujų etikečių neprigaminsi, o ir kainuos tai ne vieną tūkstantį eurų. Smulkusis verslas tokio rezervo – ypač per pandemiją – nėra sukaupęs.
Teisininkai įžvelgia spragų: tarnyba tik konstatavo, kad prekės ženklas klaidina visuomenę, bet nepateikė jokių įrodymų, o vien pacitavo reglamentą, kuris kalba apie patį produktą, bet ne apie prekės ženklą.
Antradienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl MB „Sviestas sviestuotas“ atvejo kreipėsi į VMVT, prašydama imtis skubių priemonių – papildyti informaciją verslui tarnybos interneto svetainėje, atnaujinti kontrolinį klausimyną, kad verslas aiškiai žinotų, kokie reikalavimai jam keliami.
Problema dėl uždrausto prekės ženklo jau persikėlė ir į Seimą – trečiadienį ji bus nagrinėjama Kaimo reikalų komiteto posėdyje.
Rodo į direktyvas
Antradienio vakarą VMVT išplatino savo poziciją. Pranešime cituojamas tiek Europos Sąjungos reglamentas, tiek Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimas, vienas po kito pateikiami teisės aktų pavadinimai ir numeriai.
Kaip antai: „Atsižvelgdama į gautą vartotojo skundą ir patikrinimo metu nustatytus faktus, VMVT priėmė minėtą sprendimą, kuriuo maisto produktų gamintojas MB „Sviestas sviestuotas“ buvo įpareigotas užtikrinti, kad vykdoma veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus, siekdama apsaugoti vartotojų interesus ir vadovaudamasi bendruosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus nustatančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1169/2011, kuris draudžia pateikiant informaciją apie maistą, įskaitant ženklinimą ir reklamą, klaidinti vartotojus dėl tikrosios produkto tapatybės ir sudėties (šis draudimas apima ir klaidinti naudojant prekės ženklus). Be to, draudimas naudoti pieno terminus (pienas, sviestas ir pan.) kalbant apie augalinės kilmės produktus buvo įtvirtintas ir išaiškintas ETT 2017 m. birželio 14 d. sprendimu byloje C422/16.“
Tokių formuluočių pranešime apstu. Tačiau esminis klausimas, kaip prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“ suklaidino vartotojus, taip ir lieka neatsakytas.
Į tai dėmesį atkreipė ir Seimo narys Andrius Vyšniauskas, kuris inicijavo uždrausto prekės ženklo svarstymą ir Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Posėdis vyks trečiadienį, bus viešai transliuojamas nuotoliniu būdu.
„VMTV sprendimas dėl MB „Sviestas sviestuotas“ prekės ženklo nustebino ir parodė visiškai nejautrų ir biurokratišką valstybinės institucijos požiūrį į jauno verslo veiklą. Blogiausia, kad tokie sprendimai yra daromi prisidengiant ES direktyvomis. Direktyva, kuria VMVT remiasi argumentuodama savo sprendimą, aiškiai sako, kad produkto sviestu negali vadinti, jeigu tai nėra sviestas. Su šia klausimo dalimi viskas yra aišku ir minima įmonė, mano nuomone, viską dėl to padarė teisingai – savo produkciją vadina riešutų kremu“, – sako A. Vyšniauskas.
Jo nuomone, neteisingai interpretuodama direktyvą, tarnyba tai, kas taikoma produkto pavadinimui, pritaiko ir prekės ženklui.
Priima kaip absurdą
Rinkodaros specialistams tokia situacija, kai tarnyba, atsakinga už pačius maisto produktus, pradeda spręsti ir apie prekių ženklų naudojimą, yra sunkiai suvokiama.
„Iš kurio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pavadinimo žodžio galima suprasti, kad ji yra su prekės ženklais, rinkodara ir reklama susijusi kontora? Tai perteklinis suvaržymas smulkiam verslui. Ypač dabar, kai valstybės sektorius nuo praėjusių metų pavasario siekia padėti verslui. Ir čia iššoka tarnyba bei uždeda smulkiai įmonei nelogišką apynasrį“, – komentuoja Arūnas Armalis, ryšių su visuomene agentūros „Opinio“ vadovas.
Jam kelia nuostabą, kad yra prisidengiama ES teisiniu reglamentavimu, kuris orientuotas į produktą, bet yra perkeliamas į reikalavimą prekės ženklams.
„Kai su tuo nesusijusi tarnyba pardeda kištis į prekės ženklą, darosi nejauku. Apmaudžiausia, kad nusitaikyta į smulkųjį verslą. Jei toks draudimas būtų pritaikytas stambiai įmonei, turinčiai savo teisininkų komandą, neabejoju, kad prasidėtų ilgas teismų procesas“, – įsitikinęs A. Armalis.
Jis neslepia, kad ši situacija, atrodo, nubloškia pora dešimtmečių atgal, kai valdininkai be aiškių priežasčių nuspręsdavo vienaip ar kitaip.
„Bet yra ir gerų dalykų. Pažiūrėkime, dabar į tokį draudimą reaguojame kaip į absurdą – be pykčio dozės. Be to, atsiranda visuomeninis bendruomeniškumas – ir palaikymas, ir teisininkų pasisiūlymas padėti. Tai rodo, kad tiek visuomenei, tiek verslo bendruomenei yra ne vis tiek ir kad su nelogiškais draudimais nesiruošiama taikstytis“, – sako „Opinio“ vadovas.
Straipsnis skelbtas www.vz.lt – https://bit.ly/2N9FM9O