Šis Opinio vadovo Arūno Armalio komentaras 2020-06-02 publikuotas Verslo žiniose.

2019 m. drąsiai galime vadinti darbdavio įvaizdžio metais. Nedarbas buvo tokiose žemumose, kad kai kurios įmonės socialiniuose tinkluose paskyras susikūrė tik dėl to, kad pradėtų formuoti savo, kaip darbdavio įvaizdį.

Tačiau kovo 16 d. ne vienai įmonei viskas staiga apvirto aukštyn kojomis. Įvedus karantiną reikėjo rūpintis išgyvenimu. Ne naujų darbo rankų ar talentų medžiokle, o galvoti, ką daryti su žmonėmis kritus apyvartai ar visiškai sustojus veiklai. Paradoksalu, bet pranašumą šioje situacijoje turėjo tos įmonės, kurios bent pernai susizgribo rūpintis darbdavio įvaizdžio komunikacija.

Per kelis ar keliolika mėnesių sukurti informavimo kanalai ir komandų įtraukimas karantino metu labai palengvino sunkių sprendimų komunikavimą. Ir gandų tramdymą viešumoje ar bendruomenėse. Iki kovo vidurio daugiau komunikacijos priemonių, formuojančių įmonės, kaip darbdavio įvaizdį, buvo skiriama išorei, stengiantis pateikti įmonės stiprybes ir patrauklumą.

Be abejo, strategiškai komunikuojančios įmonės nepamiršo ir darbdavio įvaizdžio „į vidų“. Tuo metu, kai dauguma įmonių konkuravo dėl geriausių specialistų gamyboje ar administracijoje, buvo būtina skatinti ir esamų darbuotojų didžiavimąsi sava įmone. Tai ugdo lojalumą ir motyvuoja. Ir padeda juos išlaikyti.

Nuo kovo pastebima, kad darbdavio įvaizdžio komunikacija pasuko labiau į vidinę komunikaciją. Išorei komunikuojant apie skaudesnių sprendimų neišvengiamumą. Paaiškinti, kokioje situacijoje per karantiną atsidūrė įmonė, nėra lengva. Tačiau būtina, nes nežinojimas skatina baimes ir gimdo gandus. Drąsiai komunikavusios įmonės naudą pajuto jau pirmomis karantino savaitėmis.

Jeigu viešai pateikiama informacija pasirodydavo kartu su įmonės vadovo ar personalo skyriaus informacija viduje, tai padėdavo suvaldyti spekuliacijas. Padėjo paruošti gerus pagrindas pokarantininei komunikacijai.

„Tai buvo gera proga atsisveikinti su prasčiausiais darbuotojais, su kuriais turėjo taikstytis, nes tiesiog nebuvo kam dirbti“,- neslėpė vienas vadovas. Tačiau tai reikėjo mokėti pateikti.

Ar darbdavio įvaizdžio poreikis bliūkšta?

Ne, tik keičiasi kryptys. Iki karantino ne viena įmonė, ieškodama darbuotojų, užsiėmė „kiekio žvejyba“. Ypač regionuose. Dabar, panašu, bus pereita prie kokybės medžioklės. Nebe tinklais, o labai tiksliomis priemonėmis. Puiki įmonės reputacija tam labai padės. Aišku, jeigu ši reputacija nebuvo sugadinta karantino metu. Tačiau ir tokiu atveju darbdavio įvaizdžio priemonių reikės labai daug. Komunikuoti niekada nebūna per anksti, dažniausiai – per vėlai.

Plačiau: https://www.vz.lt/rinkodara/2020/06/02/darbdavio-ivaizdzio-poreikis-bliuksta#ixzz6OHhHUqMu