Prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje net 40 proc. darbo rinkos sudarys savarankiškai dirbantys žmonės, vadinamieji „freelanceriai“. Panašu, kad Lietuvoje šios prognozės gali neišsipildyti – praėjusiais metais savarankiškai mūsų šalyje dirbo beveik 11 proc. dirbančiųjų.
Tai verslo liudijimus arba individualios veiklos pažymėjimus turintys žmonės. Specialistai teigia, kad Lietuvoje savarankišką veiklą vis dar stabdo kelios priežastys. Pirmiausia, nuomonė, kad mūsų mokesčių sistema labai sudėtinga, taip pat žmonių sukurti stereotipai, virstantys baimėmis palikti nemėgstamą darbą ir pradėti savo verslą.
Norinčių dirbti sau nuolat daugėja
Savarankiškai dirbančius paslaugų teikėjus vienijančio portalo Versliukai.lt įkūrėjas ir vadovas Daumantas Kirkutis teigia, kad vadinamų „freelancerių“ sparčiai daugėja ir Lietuvoje. Tačiau vargu ar bus pasivytos kitos Vakarų šalys.
„Kai prieš ketverius metus pradėjo veikti Versliukai.lt, per pirmuosius metus savo asmeninius puslapius susikūrė 2000 žmonių, užsiimančių labai įvairia veikla.
Dabar jau turime daugiau kaip 11 000 paslaugų teikėjų ir augimas didėja. Kasmet prie mūsų prisijungia vis daugiau savarankiškai dirbančių žmonių, nors esu įsitikinęs – galėtų būti ir dar daugiau, jeigu ne stereotipų skatinamos baimės“, – teigia D. Kirkutis.
Vengia popierizmo
Dažnai su portalo lankytojais bendraujantis D. Kirkutis sako, kad žmonės nurodo dvi pagrindines priežastis, kurias jiems buvo sunkiausia įveikti ir pradėti dirbti savarankiškai: „Pirma priežastis – vis dar labai daug klausimų kelianti mokestinė sistema. Gerai, jeigu kosmetologės, fotografo ar renginių organizatoriaus veikla patenka į verslo liudijimų sąrašą, tačiau tie, kas negali veikti su verslo liudijimu ir turi gauti individualios veiklos pažymėjimą, tai daryti bijo.
Sako, jog nežino, ką reikia daryti, kokius mokesčius mokėti, nenori popierizmo. Žinau, kad mokesčių inspekcijos veikla yra visiškai kitokia nei prieš dešimtmetį, tačiau baimė išlikusi.
Kita veiklos atidėliojimo priežastis yra nerimas, kad neras klientų. Žmonės nepasitiki savo galimybėmis ir mano, jog nesugebės tinkamai parduoti savo paslaugos. Deja, ši priežastis dažnai būna gana reali – geras savo srities specialistas retai moka efektyviai save išreklamuoti galimiems klientams, net jeigu jam suteiki geras galimybes“, – pasakoja D. Kirkutis.
Tikrąsias baimes dangsto pasiteisinimais
Tęstinių mokymų centro treneris Vytautas Gaidamavičius sako, kad kai kurių žmonių baimės būna nepagrįstos, nes ne visi geba įvardinti tikrąsias priežastis, dėl ko dar nepradėjo dirbti savarankiškai.
„Pateiksiu vieną pavyzdį. Mane susirado vyras, norėjęs išeiti iš darbo ir pradėti dirbti sau. Pakalbėjome apie planus, tikslus ir kitus startinius dalykus. Praėjo vienas mėnuo, du, trys, o jis vis dar dirbo samdomą darbą, kurio nekentė. Pradėjau klausinėti, kodėl niekas nevyksta. Ką pirmiausia išgirdau? Ogi paaiškinimą, jog jį stabdo mintis, kad pradėjus dirbti pasipils buhalterinės klaidos.
Kad jį užgrius mokesčiai, apkraus baudomis, tada ir verslas žlugs, ir šeimai bus blogai. Tik daugiau pakalbėjus vyras prisipažino – jis tiesiog bijo prisiimti atsakomybę, pasitraukti iš darbo, kuriame uždirba nedaug, tačiau stabiliai, ir kuriame turi vadovą, kritiniu momentu galintį patarti arba ištaisyti klaidas“, – prisimena V. Gaidamavičius.
Anot jo, tai vadinama nesuvaldyta baime. Tuomet ne analizuojama, ką jauti iš tiesų, o ieškoma lengviausių pasiteisinimų.
„Dažnai savo neveiklumą teisiname argumentu, kad esu labai atsakingas, privalau rūpintis savo šeima, todėl negaliu daryti neapgalvotų judesių. Ir nesvarbu, kad žmogus kenčia darbe, jo nemėgsta, uždirba mažai, o šeima gali patenkinti tik minimalius savo poreikius.
Taip, mokesčių sistema Lietuvoje gal ir nėra pati aiškiausia, tačiau kur kas lengviau ją demonizuoti ir nieko nedaryti, negu ryžtingai veikti ir užsiimti veikla, kuri labiausiai patinka“, – pataria treneris.
Patarimų knyga stebuklų nepadaro
Panašu, kad antroji priežastis – nemokėjimas savęs tinkamai reklamuoti – yra reali. Tam pritaria ryšių su visuomene ekspertas Arūnas Armalis. „Nereikia galvoti apie stebuklus. Pakanka pažiūrėti, kaip žmonės tvarko savo informaciją „Facebook“, kaip kalba susitikimų metu ar telefonu, kaip rašo laiškus, kaip save pateikia ir asmeniniame portalo Versliukai.lt puslapyje. Nors situacija tikrai gerėja, bet dažnas parenka savo tokias nuotraukas, kuriose nesimato veido, aprašyme pasakoja tik apie tai, ką gamina, o ne kodėl verta juo pasitikėti ir kokią patirtį sukaupė.
Šie ir kiti dalykai gali atrodyti kaip nereikšmingos smulkmenos, tačiau visa tai formuoja profesionalo reputaciją ir arba skatina pasitikėti juo, arba ne“, – pastebėjimais dalijasi A. Armalis.
Pasak A. Armalio, efektyviai pristatyti save galima išmokti per gana trumpą laiką, tačiau tai reikia daryti nuosekliai. „Nevertėtų tikėtis stebuklų ir perskaičius kokią nors patarimų knygą laukti, kada situacija pasikeis. Teorija yra gerai, tačiau nedarant paprastų, bet efektyvių veiksmų, savaime niekas nevyks.
Reikėtų ne tik domėtis, bet ir treniruotis efektyviai rašyti, kalbėti, stebėti, kaip save pateikia kiti, mokytis iš jų gerų pavyzdžių ir stengtis nekartoti klaidų. Tinkamai komunikuoti galime kiekvienas, tik reikia žinoti keletą esminių dalykų. Reikia tiesiog pradėti dirbti, save įtikinti, jog galiu išmokti”, – patikino ryšių su visuomene ekspertas.