Ir smulkieji gali būti įdomūs žiniasklaidai

You are currently viewing Ir smulkieji gali būti įdomūs žiniasklaidai

Kad įmonė susikurtų gerą įvaizdį, vien gaminti kokybiškų produktų ar teikti puikių paslaugų neužtenka. Reklama irgi nėra išeitis. Svarbu pasiekti, kad įmonės vardas būtų žinomas, o tam padeda, jei apie bendrovę kalba žiniasklaida. Yra kelios pagrindinės savybės, kurios kiekvienam lyderiui padės ne tik organizuoti asmeninę ar atstovaujamos bendrovės komunikaciją, bet ir užmegzti ir išlaikyti gerus, produktyvius santykius su žiniasklaida.

Operatyvus. Ryšių su visuomene srityje tai taip pat aktualu, kaip ir priimant verslo sprendimus. Jeigu nesugebama sėkmingai išnaudoti situacijos, komunikacija visada „šlubuos“. Jeigu žiniasklaidos atstovas dėl informacijos kreipėsi į jus, vadinasi, informaciją reikia pateikti bent per 2–3 valandas. Nes vėliau jos gali nebereikėti. „Vėluojantis“ ekspertas labai sunkiai taps efektyviu nuomonės lyderiu, nes gali užtekti ir vieno karto, kad žurnalistas, atsakymo į klausimą sulaukęs vakare ar kitą dieną, daugiau jums nebeskambins. Ne todėl, kad būtų atžagarus, – tiesiog informacijos srautas dabar labai didelis, dirbti visiems reikia greitai, na, ir kam reikalingas lėtas ekspertas, jeigu yra greitų?

Geba racionaliai reaguoti į kritiką. Tai ne tas pats, kaip nereaguoti į neteisingą informaciją. Deja, labai dažnai būna, kad vadovas į informaciją žiniasklaidoje reaguoja pats net nematęs straipsnio ar reportažo. Nes jis tam neturi laiko, o informaciją jam apie „blogą straipsnį“ pateikia pavaldiniai, dažnai be jokių blogų kėslų šiek tiek pagražinę, nes tiksliai atpasakoti informaciją ar pacituoti kitus asmenis gali labai nedaugelis. Be to, įsijungia subjektyvus emocijų filtras. Tad lyderis, sugebantis racionaliai įvertinti gautą informaciją ir adekvačiai reaguoti, dažniausiai gavęs pirmą signalą pats patikrina faktus, o tik paskui priima sprendimus, kaip reaguoti.

Prieš interviu pasiruošia kalbos planą ir tezes. Tenka konstatuoti, kad kuo mažesnė lyderio ryšių su visuomene patirtis, tuo labiau jis pasitiki savo atmintimi ir mano, kad sugebės prisiminti viską, ką apgalvojo. Deja, labai dažnai jaudulys ar pokalbio nuotaikos taip pakoreguoja „planą galvoje“, kad dažnas vadovas po interviu lieka nepatenkintas tuo, kaip jis kalbėjo. Spaudos konferencijoje sugeba neužgožti kitų dalyvių. Proporcingai pasidalyti laiku spaudos konferencijoje yra kur kas sudėtingesnis uždavinys, negu gali atrodyti. Ypač – jeigu kalbančiųjų statusas nevienodas. Tada paprastai aukščiausias pareigas einantis asmuo kalba dvigubai ilgiau negu kiti net kartu sudėjus. Nors labai retai jo vaidmuo to reikalauja.

Gali teikti informaciją net žinodamas, kad nebus cituojamas ar nebus paminėta jo atstovaujama bendrovė. Kompetentingas lyderis žino, kad žurnalistams reikia labai įvairiapusės informacijos, bet jie ne visus pašnekovus gali sutalpinti straipsnyje ar tikrai trumpuose TV ar radijo reportažuose. Tačiau nesavanaudžius vadovus ekspertus žurnalistai gerbia, ir toks verslininkas būna cituojamas tikrai dažnai.

„Verslo žinios“

Arūnas Armalis

Plačiau: http://laikrastis.vz.lt/index.php?act=mprasa&sub=article&id=75492#ixzz34nlcGKEF