2013 m. gruodžio 6 d. 

„Verslo žinios“

Arūnas Armalis

Bendrovės vadovas, priėmęs sprendimą pradėti dirbti su ryšių su visuomene (RsV) agentūra, jau po pusmečio gali pradėti jausti nusivylimą, nes pajunta, jog nesipildo lūkesčiai ir ryšiai su visuomene neduoda tokio efekto, kokio norėtųsi. Gana dažnai padaromos kelios klaidos, turinčios įtakos efektyviam darbui bei įmonės vadovo ir RsV agentūros darbiniams santykiams. Pateikiame penkias pagrindines.

1. „Pasakyk, koks turiu/turime būti“.

Ne taip retai vadovas, pasirašęs bendradarbiavimo sutartį nutaria, jog tuo jo darbas baigėsi ir dabar darbuotis privalo RsV agentūra. Tai viena grubiausių klaidų, jeigu liepiama „iš lubų“ sukurti įmonės ryšių su visuomenę strategiją bei veiksmų planą. Labai tikėtina, kad jeigu vadovas sako „aš tai žinau, ko noriu, kokiais mes turime tapti po penkerių metų, bet jūs man geriau pasakykite, kokiais mes turime būti, kad mūsų prekės/paslaugos paklausios, klientai/partneriai – patenkinti, nes  gal mano požiūris klaidingas“ jam ilgai neįtiks nė viena siūloma strategija. Galimas ir kitas scenarijus – RsV agentūrai teks strategiją kaitalioti tol, kol ji atitiks „vidinį“ vadovo įsivaizdavimą, kuo turi tapti jo įmonė. Būkite atviri su RsV agentūra. Jeigu kankina abejonės dėl konfidencialumo, tam yra sutartys ir įsipareigojimai.

2. „Duok man veiksmų planą. Efektyvų! Metams! Ką aš galiu papasakoti apie strateginius įmonės planus? Negaliu jums to atskleisti?“.

Labai tikėtina, kad tokio dalyko paprašęs ir prie planavimo neprisidėję vadovai garantuotai po 3-6 mėnesių pajus, kad nėra patenkintas veiksmais, kuriuos jam siūlo ir pradeda realizuoti RsV agentūra. Todėl būtina skirti šiek tiek laiko ir kartu su RsV agentūra išsigryninti įmonės/organizacijos strateginius tikslus, tikslines grupes, siektinus ryšių su visuomene veiksmų tikslus bei rezultatus.

3. „Mums reikia naujienų, padaryk ką nors įdomaus“.

Tai – trečioji kartu su RsV agentūra dirbti nenorinčio vadovo klaida. Nes „kas nors įdomaus“ gali gimti tik tada, kuomet RsV agentūra yra nuolat informuojama apie įmonės veiklą, pokyčius, vykdomų projektų raidą, personalo pasikeitimus. Ir daromi klientų poreikių/pasitenkinimo tyrimai. Tai – informacijos šaltiniai naujienoms. „Iš lubų“ kuriant naujienas, jos nedomins nei žiniasklaidos, nei klientų.

4. „Pasakyk, kur pasirodys pranešimas spaudai“.

Vienas keisčiausių, tuo  pačiu turbūt ir vienas mažiausiai laukiamų pageidavimų. Deja, tikrai ne toks jau retas. Panašus būna pageidavimas – „pranešimas spaudai turi būti tame ir tame laikraštyje“. Taip manantiems vadovams geriau būtų užsakyti reklaminį plotą laikraštyje ir jame skelbti norimą informaciją.

5. „Mane ne taip suprato“.

Į tokį teiginį tėra vienas atsakymas – reiškia, kad buvo per daug ilgi atsakymai, ilgi ir painūs sakiniai. Viena pagrindinių bendravimo su žiniasklaida taisyklių –  pateikiama informacija turi būti aiški, glausta ir neperkrauta terminologija. Žurnalistas per dieną pakalba bent su keliais skirtingais žmonėmis, ir dėl savo darbo specifikos tiesiog fiziškai neturi laiko šifruoti ilgų ir sudėtingų sakinių, ypač jeigu pašnekovas klabėdamas „šokinėja“ nuo temos prie temos, painiojasi įvykių chronologijoje, arba nutyli dalį informacijos, manydamas, jog žurnalistas tos srities problematiką ir specifiką supranta lygiai taip pat gerai, kaip ir pašnekovas. Kaip ir terminus, trumpinius ar abreviatūras. Jeigu kalbate ilgai, painiai ir labai specifiškai, būkite pasiruošę tam, kad bus panaudota tik dalis jūsų pasakytų žodžių. Ir jie nebūtinai bus tie, kurie jums atrodo svarbiausi. Tokiu atveju net ir puikus ryšių su visuomene specialistų darbas organizuojant spaudos konferenciją ar interviu, bus bergždžias.